Stovis-scan. Puikus.
Su dokumentais. Lietuviška pavardė.
Sidabras.
Darbo raudonosios vėliavos ordinas (rus. Орден Трудового Красного Знамени) – antrasis pagal amžių ir vienas svarbesnių TSRS valstybinių apdovanojimų, įsteigtas 1928 m. rugsėjo 7 d. bendru Centrinio Vykdomojo komiteto ir TSRS Liaudies komisarų tarybos nutarimu (1980 m. kovo 28 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino naują ordino statuto redakciją). Ordino eskizo autorius – dailininkas V.Kuprijanovas, o 1935 m. pavyzdžio ordino autorius – Leningrado Monetų rūmų medalininkas V.Goleneckis. Darbo raudonosios vėliavos ordino ženklas – tai plazdanti raudona vėliava, padengta rubino raudonumo spalvos emale su užrašu „СССР“ (TSRS), kurios apačioje- dantytas ratas, kurio ratlankyje užrašyta „Пролетарии всех стран, соединяйтесь!“ (Visų šalių proletarai, vienykitės!). Ratlankis ir užrašas oksiduoti, užrašas vėliavoje, jos kotas ir kontūras – paauksuoti. Ordino reversas Dantyto rato viduryje pritvirtintas paauksuotas ąžuolo lapų vainikas, apačioje perrištas dviem juostelėmis. Vainiko centre pavaiduota hidroelektrinės užtvanka, geležinkelis per ją bei upė. Jų fone pritvirtintas paauksuotas pjautuvas ir kūjis. Vaizdas vainiko viduje oksiduotas, upė – padengta mėlyna emale. Fonas tarp ratlankio ir vainiko padengtas balta emale. Ordino apačioje – dvi eilės javų vainikų. Vainikas ir apatinė dantyto rato dalis perrišta aukso spalvos juosta, ant kurios raudona emale padengta penkiakampė žvaigždė paauksuotu kontūru. Ordinas pagamintas iš sidabro. Bendras ordino svoris – 36,5±1,75 g (sidabro – 33.218±0,385 g).
Ordino aukštis – 44 mm, plotis – 37 mm. Ordinas žiedeliu sujungtas su muaro juosta aptraukta penkiakampe kaladėle. Juosta – tamsiai žydros spalvos 24 mm pločio juosta, pakraščiuose – 3,5 mm pločio mėlynos juostelės.
